Daugelyje religijų meilė taip pat naudojama kaip sąvoka išreikšti tikinčiojo ryšiui su dievybe ar religiniu mokytoju.

Meilės sąvoka skirtingų žmonių ir bendruomenių yra suvokiama ir interpretuojama labai skirtingai.

Meilė yra viena iš pagrindinių meno temų.

Įsimylėjimas - terminas, apibūdinantis jausmų virsmą iš neutralių į meilę. Isimylėjimas suvokiamas kaip džiaugsmas atradus kitą asmenį, sugebantį suprasti ir dalintis tais pačiais jausmais.

Elementai

    * Potraukis: jaučiant kažkam potraukį organizme įvyksta eilė psichologinių ir cheminių pokyčių. Netrukus suveikia viliojimo mechanizmai, tarp kurių kūno kalba vaidina labai svarbią rolę. Tai, kaip rengiamės, stovime, žiūrime, kalbame, mus dominanti asmenybė nustato, ką jai jaučiame.
    * Chemija: psichologai pabrėžia, kad meilė, bent pirmose jos stadijose yra grynai cheminis reiškinys. Smegenų liaukos išskiria dopaminą ir norepinefriną, kurių efektas panašus į anfetamino. Cheminės medžiagos sukelia euforijos jausmą būnant su savo pora.

Obsesyvi meilė - meilės forma, kuriai būdingi manijos elementai, kuomet asmuo be perstojo galvoja apie savo meilės objektą, jaučia prisirišimą, nenumaldomą poreikį būti kartu. Tokia meilė tampa kaip priklausomybė.

Į obsesyvią meilę puolusiam žmogui atrodo, kad jo meilės objektas yra vienintelis, galintis padaryti jį laimingu. Tačiau dėl fizinių (pvz., atstumo) ar emocinių (pvz., skirtingo požiūrio į santykius) aplinkybių meilės objektas nėra pasiekiamas, todėl tai įsimylėjusiam sukelia dideli skausmą, bloga savijauta. Panašus jausmas gali kilti ir normaliai įsimylėjusiems žmonėms, tačiau del kažkokių aplinkybių negalintiems būti kartu.