Kad niekas ir niekaip, ir niekad neskaustų,
Kad niekas nebūtų mažu,
Kad viskas iš naujo, kad viskas į gerą,
Kad viskas gražu...

Mylėti reikia ne tai, kas amžina,o tai, kas du kartus nesikartoja.

Jei galėčiau pavirsčiau saule - šviesčiau ir šildyčiau Tave kasdien,
Jei būčiau vėjas - švelniais savo prisilietimais glamonėčiau Tave visą,
Jei tapčiau maža balta snaige - nutūpčiau ant Tavęs ir amžiams ištirpciau tavyje..

Meilė neturi kito troškimo, tik save išreikšti.
Bet jeigu tu myli ir neatsisakai troškimų, tegul šitie troškimai buna tavieji:
Tirpti ir būti bėganciu upeliu, kuris savo melodija nakčiai čiurlena.
Justi per didelio švelnumo skausmą.
Būt pažeidžiamam savo paties supratimo apie meilę;
Ir plūsti krauju noriai ir džiaugsmingai.
Pabusti auštant sparnuota širdim ir dėkoti už dar vieną meilės dieną;
Ilsėtis vidurdienio valandą ir atsiduoti mintyse meilės ekstazei;
Grįžti namo vakare dėkingumo sklidina širdim;
Ir užmigt su malda už mylimąjį savo širdyje ir pagyrimo giesme savo lūpose. 

Niekada negalvok, kad esi niekam nereikalingas..Žinok pasaulyje yra žmogus, kuriam reikalinga Tavo šypsena. Gal jis toli, o gal šalia Taves, bet jis yra - tikek Tuo. Išmok matyti, kas nematoma, išmok myleti, kas neapkenciama, išmok pravirkti, kai draugas verkia ir šyptelti, kai būna neįmanoma. Visgi netikėk veju - Jis pažada ir nebegrįžta, netikėk žiogų daina - Ji per daug nerūpestinga, netikėk medžių žydėjimu - Jis laikinas ir trumpas.Tikėk draugyste - tikek tuo, kas amžina.

Nėra pasaulyje kito Žmogaus...
Aš negaliu ramiai žiūreti į Tave miegantį, nes vos atsisukus, viduje ima kirbėti jauduliukas, noriu Tave apkabinti, noriu švelniai prisiglausti, pajusti mane apsivejančias Tavo rankas, geidžiu išbučiuoti kiekvieną pirštuka, kiekvieną kūno lopinėlį!

Šįvakar pabudau virpėdama Tavo glėbyje. Pabudau, pajutusi Tavo veidą taip arti manojo, pabudau nutvilkyta Tavo lūpų kaitros... Nėra pasaulyje kito Žmogaus, kurio apkabinta visada maloniai virpėčiau, greta kurio geisčiau pabusti, kurio buvimas šalia yra toks reikalingas ir tada, kai būna tiesiog fantastiškai smagu, ir tada, kai apsibarus būna liūdna... Nėra pasaulyje kito Žmogaus, kurio delnui palietus mano žandą pasidarytų taip ramu, viskas tarsi pranyktų ir akimirkai liktume tiktai Tu ir Aš...

Noriu pasiimti dar vieną tavo šypseną,
dar vieną tavo prisilietimą,
dar vieną tavo apkabinimą,
ir bent vieną bučinį.
Aš juos visus sudėsiu į mažą stalčiuką,užrakinsiu,o raktelį saugiai paslėpsiu.
Šito iš manes niekas neatims.
Ir aš palauksiu..palauksiu,kol vėl turėsiu ką idėt į stalčiuką.Tada raktelį duosiu ir tau,kad galėtume džiaugtis abu. ;)

Tu net nenutuoki, kaip gera man Tave mylėt. Kaip gera žvelgt į Tavas akis ir jose matyt savo atspindį.. Gera apkabint Tave, bučiuot Tave. Tas jausmas nuostabus.
Gera man užmigt šalia Tavęs, Tavam glėbyje. Gera ryte atsibudus matyt kaip šalia miegi Tu. Stebėt Tave ir jaust, kad nieko gražesnio dar nesu mačius, gera laukti, kol nubusi ir mane pabučiuosi.
Kai Tu šalia, man daugiau nieko nebereikia, esu laimingiausia pasauly. Žvelgiu į Tavo melsvas akis ir jaučiu kaip virpa mana širdelė. Tavo akys pačios gražiausios, aš taip jas myliu... Niekada nepamiršiu kai pirmąkart pažiūrėjai į mane. Kaip maža mergaičiuke įsimylėjau tą Tavo nuostabų žvilgsnį. Laukiau ir tikėjau, kad mes dar susitiksim, kad Tu turi būti su manim. Net nenutuoki, kad man reikėjo Tavęs, atrodo, pažinojau Tave visą gyvenimą. Nors tai tebuvo vos keletas valandų praleistų kartu. Ir nepaleido manęs ta kvaila mintis, kad man reikia JO. Būtent Jo, to vienintelio.Aš taip norėjau vėl pažvelgt į Tavas akis.
Na ir dabar, kai Tu su manim, aš galiu drąsiai sakyt, kad esu laiminga, kad turiu viską, ko man tereikia. Dėl Tavęs aš galėčiau padaryt betką, Tu man esi pats brangiausias.
Už tas nepakartojamas akimirkas kartu, už tai kiek dėl manęs padarei. Už tai, kokia aš dabar esu, aš dėkinga Tau, mano meile. Tu pakeitei mano gyvenimą, aš dabar žinau, kas yra tikra meilė, ką reiškia mylėt ir būti mylimai.
Kiekvieną dieną tas jausmas vis didėja. Smagu jaust, kad Tavęs kasdien man reikia vis labiau, vis labiau norisi tave apkabint ir bučiuot. Su kiekviena diena myliu vis labiau, tą vieną žmogutį.
Pasitikiu Tavim ir pati niekada nedrįsčiau Tau meluot. Tikiu, kad manęs neišduosi, kad neapgausi ir nenuvilsi. Aš taip pat pažadu, kad stengsiuosi Tau būt tokia, kokios Tu esi vertas. Niekada, Niekada manęs nepaleisk. Žinok, esi viskas, ką aš turiu. Myliu Tave taip, kad nustojus mylėt, sustotų ir širdis. Myliu taip beprotiškai, ir patikėk, tai nėra tik žodžiai. Aš Tau įrodysiu, stengsiuosi, kad niekada nenustotum tuo tikėt.Tu tiesiog laikyk mane, ir aš niekada neišeisiu.
Aš niekada netikėjau, kad galima šitaip mylėt. Kad galima taip atsiduot vienam žmogui. Nemaniau, kad kažkada kažkam rašysiu tokius žodžius, bet pasirodo būna stebuklų. Niekada to niekam daugiau parašyt nebeišdrįsiu. Noriu, kad Tu visada būtum su manim.

Aš neleisiu sau to pamiršti...
Yra pasaulyje rankos, į kurių glėbį pasineri drąsiai, besąlygiškai, pasitikinčiai.
Yra pasaulyje akys, kuriomis tiki, kurios suteikia jėgų peršokti bauginančią ertmę, einant į pasaulio kraštą – molo pabaigą.
Yra pasaulyje šypsnys, kurio pakanka, kad surastum drąsos nusileisti nuo tilto ar iššokti su parašiutu iš lėktuvo.
Yra pasaulyje balsas, kurio žemi, raminantys tonai tave atgaivina ir tuomet gali įveikti dar ne vieną šimtą kilometrų.
Yra pasaulyje lūpos, kurių drėgnas, švelnus bučinys lyg vienu pirštų spragtelėjimu pašalina visos dienos nuovargį.
Yra pasaulyje pirštai, kurie, bėginėdami tavo kūnu, iškelia į svaiginančias ekstazės aukštumas, panardina į malonumo vandenyno gylį, suteikia sparnus, kurie neištirpsta priartėjus per arti saulės, nes tarp Mūsų įsiplieskusi aistra priverčia saulę susigėsti ir nebesididžiuoti savo keliama kaitra.
Yra pasaulyje Žmogus, kurį apkabinusi, prie kurio prisiglaudusi, į kurio glėbį pasinerusi tampi Jo dalimi, o Jis tampa tavimi – Mes tampame vienu, Mes papildome vienas kitą, Mes susiliejame į neišskiriama būtį.

Gyvenu tavimi ir tuo, ką jaučiu tau.

Blogiausia ne tada , kai tau iš tikro blogai, bet kai tau per daug gerai.. Jei neesi tikras tuo, ką darai, bet tai darai nuoširdžiai, tai jau yra gerai... Kas gali būti geriau už tai, ko tu trokšti ir apie ką svajoji... Svarbiausia ne ką darai, bet ką galvoji kai darai... Kai tu gali pasakyti, kad tau blogai, tai jau gerai... Jei galvoji, jog esi realistas- vadinasi tu jau optimistas... Mylėk gyvenimą tokį, kuriame gyveni,nes kito tu gyventi negali... Galima mylėti visus, bet tai nereiškia, kad visi mylės tave... Nebijok, jei negali paaiškinti kas yra meilė - to aiškinti ir nereikia, reikia mylėti... Brangink gyvenimą, tada ir jis brangins tave... Gyvenk taip, tartum tai būtų paskutine tavo gyvenimo diena, tik tada galėsi pajusti tikrą gyvenimo skonį... Gyvenimas blogas ne todėl, kad matytum tik blogį, bet todėl, kad labiau vertintum grožį ir gėrį...